Bobath Koncepcija – individualizuotas terapinis požiūris ir metodas taikomas siekiant atstatyti sutrikusią judėjimo funkciją pacientams, turintiems neurologinių sutrikimų.

Koncepcija yra gyva ir nuolat atnaujinamą pagal naujausią judesių ir neuromokslo praktiką ir žinias. Todėl dabartinė Bobath koncepcija yra atnaujinta, modifikuota ir kitokia nei buvo prieš 20 metų. Ji suteikia struktūrizuotą mąstymą apie funkcinę judesių analizę, kuri yra grindžiama supratimu, kaip nervų sistema reaguoja į įvairaus tipo pažeidimus, kuris leidžia parinkti tikslesnę gydymo strategiją ir būdus.
Bobath terapija yra sukoncentruota į teisingo judesio stereotipo atstatymą ir netaisyklingo (patologinio) judesio minimizavimą, tačiau tai atliekant kiek įmanoma labiau individualizuotai, atsižvelgiant į paciento individualias galimybes ir savybes.

Analizuojant judesius Bobath koncepcijoje, ypatingas dėmesys yra skiriamas sensorikai, ypač ateinančiai iš distalinių (atraminių) kūno dalių ir bei tų dalių įtaką laikysenai, judesių valdymui ir kognytyvinėms funkcijoms. Lygiai taip pat didelė svarba yra skiriama ir galvos bei liemens kontrolei, suprantant jų neatsiejamumą ir reikšmę judesių valdymui.
Vienas iš Bobath koncepcijos kertinių elementų yra sensorinės sistemos facilitacija. Jos metu siekiama tinkamai stimuliuoti sensorinę sistemą, keičiant paciento poziciją, sąlygas (naudojant nestabilius paviršius ir pan.), apkrovą, gravitaciją, žodines gaires ir pan. Paciento atsakas į sensorinę facilitaciją suteikia labai daug svarbios informacijos terapeutui ir taip pat keičia ir klinikinio mąstymo sprendimus terapijos metu.

Ar Bobath koncepcija yra pritaikoma tik neurologinių pacientų vertinime ir gydyme?
Nors Bobath koncepcija yra orientuota į neurologinių pacientų funkciniame ištyrime ir reabiliacijoje, tačiau kursų metu įgyjamos žinios ir įgūdžiai gali būti sėkmingai pritaikomi labai plačiam pacientų spektrui, įskaitant ortopedinius ir skausminius pacientus ar net sportininkus. Bobath koncepcijoje atliekamas labai detalus ir nuodugnus paciento fizinis ištyrimas, vertinant raumenų tonusą, posturalinės funkcijos bei motorinio valdymo kokybę. Visi vertinimo būdai ir metodai yra paremti giliomis ir visiškai atnaujintomis neurofiziologinėmis žiniomis. Gydymas yra labai individualizuotas, atsižvelgiant į ištyrimo metu surinktus duomenis ir siejant juos su neurofiziologiniais mechanizmais. Todėl šios paminėtos kompetencijos gali būti pritaikomas dirbant su absoliučia dauguma pacientų.

Visi žmonės yra individualūs, dėl to ir kiekvienas juda individualiai. Tačiau tam tikrais atvejais pacientai dėl neurologinių ar ortopedinių sutrikimų praranda gebėjimą judėti laisvai ir valdyt kūną ir išsiugdo netipiškus judesių stereotipus. Taip jų judesys tampa jau nebe individualus, o sutrikęs (netipinis).
Klinikinio mąstymo pagalba terapeutai turi gebėti funkciškai ištirti pacientą, tinkamai įvertinti judesių valdymo kokybę bei atpažinti patologinius požymius judesių atlikime. Tačiau funkcinio vertinimo metu visada kyla tas esminis klausimas – į kuriuos požymius ir parametrus reikėtų kreipti didžiausią dėmesį, o kurie galbūt – nėra tokie reikšmingi. Ir be abejo, kaip visą tai interpretuoti.
Šis dviejų dienų seminaras suteiks gaires, kurių pagalba terapeutai galės atlikti nuodugnią judesių analizę, ir kurios rezultatus galės panaudoti parenkant judesių readukacijos terapijos strategiją. Seminaras suteiks solidžių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių apie judesių normas ir nuokrypį nuo jų. Žinant, kurie judesiai yra tipiniai (arba kitaip – taisyklingi), o kurie – netipiniai (sutrikę), ir suprantant kaip tai interpretuoti, klinikinio mąstymo pagalba yra parenkamos terapinės intervencijos.

Baigę šiuos kursus įgaus žinių ir praktinių įgūdžių apie: